Atsargiai, erkės!

Kategorija Skaitiniai
Atšilus orams einame į gamtą kartu su savo augintiniais, tačiau net neįtariame, jog pievose, parkuose, miškuose ar net sodybos kieme mūsų tyko nemažas pavojus – erkės, vieni iš seniausių parazitų, kurių pasaulyje žinoma per 800 rūšių. Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugeliui erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi.
 
Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jei įsisiurbusios erkės mes nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.
 
Nors erkės yra paplitę visame pasaulyje, tačiau jos gyvena ne kiekviename miške ir ne kiekvienoje pievoje. Šie voragyviai mėgsta drėgmę, šilumą ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkami tankiuose miško jaunuolynuose, miško proskynose ir kirtimuose, brūzgynuose, aukštoje žolėje. Norėdamos geriau pasiekti savo auką erkės įkopia į žolę ar krūmus. Aktyvi erkė paprastai tyko aukos nuo 10-20 cm. aukščio žolės stiebelio.
 
Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, tačiau esant švelniai žiemai gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, kuriai esant išlieka erkė aktyvi, yra +50C. Ypač aktyvios erkės yra po lietingos dienos, o šaltuoju periodu pasyvesnės.
 
Erkės platina ligas:
• Laimo liga. Erkės įkandimo metu sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują, ir išplinta po visą organizmą. Būdingiausias simptomas – klajojančioji eritema, t.y. odos dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą.
• Erkinis encefalitas. Virusas į žmogaus organizmą patenka ne tik įkandus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų, avių, rečiau - karvių pieną ar valgant jo produktus. Lietuvoje tokie erkinio encefalito atvejai registruojami beveik kasmet, o efektyviausia apsauga išlieka vakcinacija. Erkinis encefalitas paplitęs Europoje, tai sunki ir itin kruopštaus gydymo reikalaujanti liga. Babezijozė (piroplazmozė). Ja serga gyvuliai ir – retesniais atvejais – žmonės. Užsikrečiama įkandus infekuotai erkei, liga pasireiškia prakaitavimu, karščiavimu, galvos skausmais, nuovargiu.
• Erlichijozė. Paprastai plinta tose vietovėse, kuriose gausu Laimo ligos atvejų. Dažniausiai Erlichijozės eiga švelni arba liga praeina be jokių simptomų. Laikini požymiai panašūs į gripo.
 
Taigi norint apsisaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų vykstant į gamtą reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą. Dėvėti uždarus šviesesnių spalvų drabužius, galvą pridengti skarele arba kepure. Iškylaujant gamtoje vengti pamiškių ir aukštos žolės. Naudoti erkes atbaidančias priemones. Po iškylos gamtoje rūpestingai apsižiūrėti kūną, gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėje.
 
Jei erkę aptikome, kuo greičiau ją reikėtų ištraukti. Sučiupti pincetu kuo arčiau galvutės ir pašalinti truktelėjus atgal (nesukioti į kairę ar dešinę). Žaizdelę apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Jeigu erkės visiškai pašalinti nepavyko ir liko jos galvutė, pažeistos vietos nedraskyti. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jei erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, bloga savijauta, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei nesate pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, reikėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją.
 
Mokslinių tyrimų duomenimis, skiepai nuo erkinio encefalito stipriai sumažina sergamumą tarp paskiepytų gyventojų, o vakcinų efektyvumas siekia net 98 procentus. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Pirminis imuninis atsakas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus dviem savaitėm nuo antrosios skiepo dozės. Optimaliausia apsauga įgyjama pasiskiepijus trečiąja vakcinos doze ir vėliau skiepijantis palaikomosiomis vakcinos dozėmis.
 
Naudoti šaltiniai:
 
Paveikslėlis: sam.lrv.lt
 
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė
 
Tai gali būti stambiu planu užfiksuotas vaizdas (gėlė ir gamta)
 
 
 
Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131