Getty Images Getty Images

Pasaulinė astmos diena

Kategorija Skaitiniai
Atnaujinta: Trečiadienis, 11 gegužės 2022 14:48
Gegužės 3 d. minima Pasaulinė astmos diena. Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasireiškia padidėjusiu bronchų jautrumu į įvairius dirgiklius, kvėpavimo takų susiaurėjimu bei pasikartojančiais dusulio, švilpimo krūtinėje, krūtinės veržimo, kosulio simptomais, ypač naktį arba ankstyvą rytą.
 
Astmos priepuoliai gali pasireikšti nuo silpno pakosėjimo ir pasunkėjusio kvėpavimo iki labai sunkių, gyvybei pavojingų dusulio priepuolių. Kilus astmos priepuoliui susitraukia bronchai bei bronchiolės, sukeldami krūtinės ląstos suspaudimą ir apsunkindami kvėpavimą. Kvėpavimo takų gleivinė pabrinksta ir pradeda gaminti daugiau tąsių gleivių, kurios dar labiau trukdo patekti orui į plaučius. Kvėpavimas taip pasunkėja, kad netgi iškvėpimas, kuris paprastai vyksta pasyviai, reikalauja didelių pastangų. Dusulio priepuolis gali trukti nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų ar dienų. Laikui bėgant priepuoliai tampa vis sunkesni ir gali sukelti negrįžtamų plaučių audinių pakitimų, sutrikdyti širdies veiklą. Todėl labai svarbu kontroliuoti astmą.
 
Egzistuoja keli astmos tipai: įgyta išorinė (egzogeninė) astma, taip pat vadinama alergine, atropine ar imunologine astma ir vidinė (endogeninė) astma dar vadinama nealergine arba neimunologine astma.
 
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą.
 
Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.
 
Kadangi ligos išsivystymui neabejotiną reikšmę turi aplinkoje esantys alergenai, oro užterštumas, todėl sergamumas astma didėja visame pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
 
Astmai gydyti vartojami dviejų pagrindinių grupių vaistai. Pirmieji – kontroliuojamieji priešuždegiminiai vaistai, kurie slopina uždegimą bei kontroliuoja astmos simptomus. Antrieji – simptominiai bronchus plečiantys vaistai, skirti ligos simptomams šalinti arba palengvinti.
 
Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti astmos kontrolę vartojant kiek galima mažesnį vaistų kiekį ir kuo mažesnes vaistų dozes.
 
Astmą galima kontroliuoti jei ne visiems, tai daugumai pacientų. Bet kontrolės lygis priklauso nuo to, kokia ligos eiga ir koks sunkumas. Visišką ligos kontrolę gali pasiekti daugiau kaip pusė pacientų.
 
Nors astmos simptomai ir paūmėjimai daugeliui sergančiųjų astma pasikartoja tik kartkartėmis, tačiau kvėpavimo takų uždegimas vargina nuolat. Norint išvengti astmos simptomų, paūmėjimų bei sustabdyti plaučių funkcijos blogėjimą pacientai turi ne tik nuolat tinkamai vartoti vaistus, bet ir vengti veiksnių, provokuojančių astmos simptomus. Kaip ir gydant kiekvieną lėtinę ligą, labai svarbu yra, kad visos gydymo priemonės, pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai.
 
Gydant astmą labai svarbu bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo, nuolatinis ir reguliarus plaučių funkcijos įvertinimas – spirometrija ir PIK-metrija. Tai atliekama gydymo įstaigoje arba pacientas pats gali atlikti namuose. Taip pat tinkamas medikamentinis gydymas, greitas ligos pasunkėjimo atpažinimas ir teisingas, laiku pradedamas jos gydymas.
 
Patarimai ir profilaktika:
• Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, panaikinti infekcijos židinius.
• Gerinti darbo ir buities sąlygas.
• Vengti alergiją sukeliančių maisto produktų.
• Nebūti prirūkytose patalpose.
• Jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį – jų vengti.
• Atsisakyti namuose sausų augalų puokščių ir kiliminių dangų, kur dažniausiai kaupiasi dulkės.
• Vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), sportuoti, ypač tinkami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant reikia giliai kvėpuoti (pvz. plaukimas, joga).
• Grūdinti ir stiprinti organizmą.
• Jei po fizinio krūvio pradedama dusti, prieš jį reikia įkvėpti bronchus plečiančio vaisto.
• Visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.
 
Naudotas šaltinis:
 
 
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė
Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131