Virtualus pokalbis apie žmogaus vidinį psichikos pasaulį su psichologu Liudu Švipu

Kategorija Naujienos
Lapkričio 30 d. Pasvalio Visuomenės sveikatos biuras rajono visuomenę pakvietė į nuotolinę paskaitą. Ją skaitė psichologas, mokymų programų vadovas, lektorius Liudas Švipas. Paskaitos metu buvo kalbama apie krizę ir jos įveikimą, emocinę būseną, vidinių poreikių nerealizavimą dėl COVID-19 infekcijos.
 
Paskaitos pradžioje lektorius pasiūlė įsivertinti savo psichologinę sveikatą, esančią šiuo metu (nuo 0 iki 10 balų) intervalu. Paaiškino, jog labai svarbu yra atkreipti dėmesį į savo sveikatą, o taip pat patikino, kad Lietuvoje vis dar vyrauja stigma, todėl nenorima kalbėti apie psichinę sveikatą.
 
Šiuo metu psichologijoje yra kryptis vadinama pozityviąja psichologija, kuri teigia: ,,jeigu norite, kad gyvenimas pradėtų džiuginti, tapkite optimistu“. Optimizmas yra bruožas, pagal kurį galima prognozuoti, kiek žmogus pasieks gyvenime. Pozityvioji psichologija neskelbia, jog reikia visiškai paneigti savo jausmus ir tuoj pat mesti iš galvos blogas mintis“. Jei liūdna arba norisi verkti – paliūdėti. Optimistai liūdi neilgai ir bando surasti optimistinę situacijos išeitį. Pozityvioji psichologija turi padėti žmogui, kuris jaučiasi beviltiškai, jaustis laimingesniu.
 
Psichologas Liudas Švipas plačiai pasakojo apie tai, kad iš principo žmogus yra tinginys ir daro ne tai, ko reikia, o tai ko nori. Kartais, kad kažką padarytume, tenka įtempti jėgas, o kai žmogus nenori to padaryti, apie jį sakoma: tinginys. Žmogus visokiausiais atsikalbinėjimais pridengia tai, kad išties nieko nedarys: ,,aš labai užimtas‘, ,,pradėsiu nuo kitos savaitės“ ir. kt. Tinginystė dažniausiai limpa prie mūsų tuomet, kai esame pavargę arba netikime savo sėkme. Dažniausiai tingi tie, kas leidžia sau dirbti darbus ne laiku. Jei pripratinsime save viską atlikti laiku, gyvenimas teiks daugiau džiaugsmo ir tingėti noras dings.
 
Lektorius palietė ir savižudybių temą. Lietuvoje nuo savižudybių per metus miršta daugiau žmonių nei per eismo įvykius. Vyrai žudosi dažniau nei moterys. Ne maža dalis žmonių iki savižudybės eina palaipsniui. Todėl psichologas kalbėjo apie žmogaus psichinę būseną karantino metu, apie krizes ir jų įveikimo būdus, nes karantino metu žmogus dažniau patiria emocinius sutrikimus, žemesnę savivertę.
 
Vėliau daug dėmesio buvo skirta temai ,,Emocijos“. Daugeliu atvejų emocijos yra sudėtingesnės, negu jos atrodo. Jos mus gali paveikti tiek fiziologiškai, tiek pažintine, tiek ir išraiškos prasme. Buvo paminėta jausmų teorija, kad turime gebėti jausti visus jausmus (pasidžiaugti, papykti, nebijoti būti silpnu, klystančiu ir t.t.). Jei emocijų neišreikšime, tai jos kaupsis ir laikui bėgant gali sprogti, su visomis savo pasekmėmis.
 
Lektorius palietė ir priklausomybių temą. Kalbėjo apie jų kilmę, daromą įtaką sveikatai. Jis pasiūlė paanalizuoti savo giminių medį, apžvelgti kas ten buvo praeityje, nes gali būti paveldimumo poveikis. Paminėjo, kad socialinė aplinka, auklėjimas gali daryti įtaką priklausomybių atsiradimui.
 
Psichologas pateikė keletą svarių argumentų apie emocinį intelektą ir patikino, kad išmintis yra pastovume. Menas yra atkreipti dėmesį į paprastus dalykus. Svarbu yra darbus susiplanuoti, nespausti savęs ir pasitenkinti tuo ką turime. Taip pat pabrėžė, kad labai svarbu yra užsiimti savo sveikatos gerinimu, pasitelkiant fizinį aktyvumą, kvėpavimo pratimus, atsipalaidavimą, geriant vandenį.
 
Pabaigoje psichologas Liudas Švipas paskaitos dalyviams palinkėjo pabandyti atrasti kuo daugiau pozityvumo savo gyvenime!
 
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Ala Markevičienė
 
 
   
 
 
 
Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131