Kūno svoris, kraujo spaudimas ir sveikata

Kategorija Naujienos
Atnaujinta: Antradienis, 24 Rugsėjis 2013 11:53

Antsvoris ar nutukimas visų pirma yra ne estetinė problema, bet sveikatos problema. Žmogaus svoris didėja, jis nutunka dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai, kai suvalgoma daugiau negu jo reikia. Kiekvienas žmogus turėtų pats rūpintis savo sveikata ir kiekvienam žmogui reikėtų žinoti savo svorį. Sužinoti savo svorį – daug nekainuoja, reikalingos tik svarstyklės. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūno svorį vertinti pagal kūno masės indeksą (toliau – KMI).
KMI – tai masės kilogramais ir ūgio metrais, pakelto kvadratu, santykis. KMI parodo, ar žmogaus kūno svoris normalus, ar svoris ne per mažas, ne per didelis, ar jis nėra nutukęs. KMI nenustato kūno riebalų procento. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę:
KMI ═ masė (kg) / ūgis (m)2. Kūno masės indekso norma moterims 18,8 – 23,5 kg/m2, vyrams 20 – 25 kg/m2. Jei KMI (kg/m²) gaunamas mažesnis nei 18,5, tai kūno svoris vertinamas kaip per mažas, jei 25–29,9 – antsvoris, 30–34,9 – I laipsnio, 35–39,9 – II laipsnio, daugiau nei 40,0 – III laipsnio nutukimas. Reikėtų priminti, kad per didelis kūno masės indeksas yra lygiai taip pat pavojingas, kaip ir per mažas.
Esant antsvoriui ir nutukimui, padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis (hipertenzija, miokardo infarktas, išeminė širdies liga, insultas), cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, tulžies pūslės akmenlige, vėžiu (krūtų, storosios žarnos ir kt.), pakinta psichologinė būklė.
Esant nepakankamam svoriui, padidėja tikimybė atsirasti širdies kraujagyslių sistemos pakitimams (gali suretėti širdies ritmas, sumažėti arterinis kraujo spaudimas). Be to, mažėja raumenų masė, kaulai tampa trapūs (vystosi osteoporozė), susilpnėja imunitetas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, sausėja oda ir plaukai, labiau slenka plaukai, pakinta psichologinė būklė.
Kada netikslinga skaičiuoti ir vertinti KMI?
Nereikėtų pamiršti, kad kūno masės indeksui gali įtakoti tokie faktoriai kaip kaulų struktūra, kūno treniruotumas, raumenų masė. Todėl KMI netinka vertinti vaikų ir paauglių (vertinama pagal fizinės raidos lenteles), senyvo amžiaus žmonių (nuo 56 m. ir vyresniems), kai sunku išmatuoti jų ūgį, sportininkų, kurių labai išsivystę raumenys, nėščių moterų kūno svorio. Per didelis svoris yra vienas iš rizikos veiksnių padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui išsivystyti.
Ką reikia žinoti apie savo kraujospūdį? Kas yra arterinis kraujo spaudimas?
Arterinis kraujo spaudimas (AKS) – tai kraujo slėgis, spaudžiantis vidinę arterijos sienelę. Kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas, matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg), išreiškiamas dviem skaičiais:
· pirmasis, didesnysis skaičius, rodo širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu,
· antrasis, mažesnysis skaičius, rodo spaudimą kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų ir yra vadinamas diastoliniu.
Pagal arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikaciją optimalus yra 120/80 (šaltinis „1999 m. Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarptautinė hipertenzijos draugija“). Vaikų arterijų sienelės yra elastingesnės, todėl jų kraujospūdis būna mažesnis nei suaugusiųjų.
Arterinio spaudimo reikšmės nėra pastovus dydis – tai nuolat, priklausomai nuo įvairių faktorių (biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių) kintantis rodiklis. Ilgai užsitęsęs padidėjęs arterinis kraujo spaudimas gali sukelti sunkius sveikatos pakitimus: miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, smegenų insultą, lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą.
Daugeliu atvejų sumažėjęs kraujo spaudimas nėra pavojingas gyvybei, kai kuriose situacijose dėl staigaus jo sumažėjimo žmogus gali prarasti sąmonę. Jeigu sumažėjęs kraujospūdis nesusijęs su kokia nors liga ir jei silpnumas, alpimas ar galvos svaigimas netampa vis dažnesni – jaudintis neverta.
Matuojant kraujo spaudimą dažniausiai skaičiuojamas ir pulsas. Pulsas – tai ritmiškas arterijų sienelių tvinksėjimas pratekant pro jas kraujui. Kiekvienas pulso bangos tvinksnis atitinka vieną širdies raumens susitraukimą.
Normalus pulso dažnis yra 60–80 tvinksnių per minutę. Moterų pulsas dažnesnis nei vyrų maždaug 6–10 kartų per minutę. Tvinksniai turi būti ritmingi ir vienodo stiprumo.Suretėjęs pulsas gali būti šių sutrikimų simptomas:
·    sutrikusi širdies veikla;
·    sutrikusi skydliaukės veikla;
·    anemija (mažakraujystė);
·    sumažėjęs kraujo spaudimas.
Padažnėjęs pulsas gali būti šių sutrikimų simptomas:
·    padidėjęs kraujo spaudimas;
·    sutrikusi širdies veikla;
·    suaktyvėjusi skydliaukės veikla.
Kaip teisingai skaičiuoti pulsą?
·    pulsą skaičiuoti reikia sėdint;
·    delnu suimti kitos rankos riešą taip, kad ji gulėtų delnu į viršų;
·    trimis pirštais užčiuopti pulsą;
·    žiūrint į laikrodį vieną minutę skaičiuoti tvinksnius;
·    pulsą skaičiuoti ir dešinėje, ir kairėje rankoje.

Pulsą skaičiuoti reikia keletą minučių pailsėjus, prieš tai negerti tonizuojančių gėrimų, turinčių įtakos pulso dažniui, gerai išsimiegojus. Taip pat pulso nereikėtų matuoti išalkus, emociškai susijaudinus, po masažo ar sunkaus protinio darbo.
Taigi, norint sumažinti aukščiau minėtų ligų išsivystymo riziką ir išlikti sveikam, būtina išlaikyti normalų kūno masės indeksą, kraujospūdį. Sveikatą sustiprinti galime tinkamai maitinantis, mankštinantis 2-3 kartus per savaitę po 30 min. arba ją pakeitus pasivaikščiojimais.

Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro informacija
Šaltinis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Kontaktai
Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
8 451 20130
8 451 20131